Populiarėjantys “nesezoniniai” plaukimai baidarėmis turi savo žavesio. Pamatoma visai kitokia gamta, nesusiduriama su vandens turistų srautu, išsiplečia upių spektras, nes didžioji jų dalis neplaukiama vasarą dėl vandens stygiaus.
Planuojant šią pramogą pirmiausiai reiktų kritiškai įvertinti grupės patirtį ir pajėgumą.
Mažiau patirties turintiems tiks upės turinčios iki 1m/km nuolydį (Dubysa, Žemena, Lakaja ir pan). Labiau patyrusiems patiks didesnio nuolydžio sraunesnės upės – akmena, Kražantė, Gryžuva, Jiesia…
Plaukti vasarą visada malonu ir gera, o ir ypatingo specialaus pasiruošimo nereikia.
Kiek kitaip yra besiruošiantiems plaukti žiemą ar pavasarį. Kremo nuo saulės ir pakloto atsigulti paplūdimyje jau nebereikia.
Didžiausi priešai plaukiantiems tokiu metų laiku drėgmė ir šaltis.
Kas buriuoja, nardo ar užsiima kita ekstremalia veikla turi neopreninius hidrokostiumus, kurie labai praverčia ir plaukiant baidarėmis. Kas jų neturi būtina pasiimti antrąjį atsarginių rūbų ir avalynės komplektą, kurio prireiks jei sulysite ar išvirsite. Visą mantą būtina kruopščiai supakuoti į neperšlampamus maišus. Jie talpinami baidarės priekyje arba gale.
Mobilaus ryšio telefoną galima pasikabinti ant kaklo specialioje, apsaugotoje nuo vandens, įmautėje, nes jo gali prireikti bet kada, tad nereikės rausti tarp visų daiktų.
Pigi ir veiksminga priemonė, kurios kartais prireikia ir vasarą, lietpaltis arba neperlyjamas kelnių ir švarko komplektas. Jei jo neprireiks – liks kitam žygiui.
Priklausomai nuo žygio trukmės reikia pasirūpinti maistu, termosu karšto gėrimo.
Beje ypač žiemą ar pavasarį labai svarbu kad grupė plaukdama laikytųsi tokių atstumų tarp ekipažų, kad matytų vieni kitus, o grupės priekyje ir pabaigoje plauktų labiausiai patyrę ekipažai. Pirmasis ekipažas žvalgo trasą ir pasirenka geriausius kliūčių įveikimo variantus, paskutinis – atlieka gelbėjimo darbus ir žino jog už jų nieko neliko.